Kai drąsūs ir beviltiški žmonės, tokie kaip Karlas-Oskaras ir Kristina, paliko Švediją, jie tai padarė pirmiausia norėdami pradėti naują gyvenimą, išvengti bado ir masinio nedarbo. Šimtai tūkstančių švedų emigravo iš Švedijos į pasaulį nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio. Dauguma niekada negrįžo namo.

Tuomet Švedija tapo turtinga ir gerai išsivysčiusia šalimi. Persikėlimas į užsienį atrodė kaip blogesnė alternatyva. Tačiau toks suvokimas truko neilgai.

Mūsų pasauliui vis labiau tobulėjant, o keliauti vis lengviau ir pigiau, staiga „persikėlimas į užsienį“ tapo savotiška įžangine kelione, būtinybe gyvenime. Šiais laikais daugelis žmonių nusprendžia per savo gyvenimą išbandyti gyvenimą keliose skirtingose ​​šalyse. 2011 m. į užsienį persikėlė 5761 švedas. Tai didžiausias skaičius nuo XIX a.

Dažniausia persikėlimo į užsienį priežastis yra darbas, po jo – „saulė“. Tikimasi, kad ateinančiais dešimtmečiais gerokai padaugės švedų, kurie persikelia į užsienį dėl geresnio klimato, ramesnės kultūros ir geresnės gyvenimo kokybės. Tikėtina, kad taip pat padidės su darbu susijusi „emigracija“.

Remiantis „Swedes in the World“ statistika, daugiausia užsienyje gyvenančių švedų gyvena JAV, tiksliau, 100 000. Po jų seka Ispanija ir JK su 90 000, o nuo jų neatsilieka Norvegija, kurioje gyvena 80 000 švedų. Po jos seka didelis skirtumas, o kita sąrašo šalis – Prancūzija, kurioje gyvena „tik“ 30 000 švedų. Vokietijoje ir Šveicarijoje gyvena po 17 000 švedų.

Daugiausia švedų gyvena pasaulio teritorijoje už šalies ribų, Saulėtoji pakrantėTradiciškai didelis Švedijos kaimas buvo Fuengirola, tačiau masinis turizmas pakenkė vietovės žavesiui. Dabar daugelis žmonių kreipia dėmesį į kaimus, kurie guli į rytus nuo MalagaŠvedus čia labiausiai traukia drąsi ir nepaliesta gamta bei tai, kad ši vietovė išsaugojo „ispanišką sielą“. [antraštė id="attachment_2184" align="alignnone" width="220"] Svajonė persikelti į užsienį stipri[/caption]