Kai drąsūs ir beviltiški žmonės, tokie kaip Karlas Oskaras ir Kristina, išvyko iš Švedijos, jie tai padarė pirmiausia norėdami pradėti naują gyvenimą, pabėgti nuo bado ir masinio nedarbo. Nuo XIX amžiaus vidurio iki XX amžiaus vidurio šimtai tūkstančių švedų emigravo iš Švedijos ir į pasaulį. Dauguma niekada negrįžo namo.

Tada Švedija tapo turtinga ir gerai išsivysčiusia šalimi. Persikėlus į užsienį atrodė, kad pereiti prie prastesnės alternatyvos. Tačiau toks suvokimas truko neilgai.

Kadangi mus supantis pasaulis įgavo vis geresnę infrastruktūrą, o keliauti tapo lengviau ir pigiau, šis „išsikraustymas į užsienį“ staiga tapo tarsi inicijavimo kelione, būtina gyvenime. Šiais laikais daugelis žmonių nusprendžia per savo gyvenimą pabandyti gyventi keliose skirtingose ​​šalyse. 2011 metais į užsienį persikėlė 5761 švedas. Tai didžiausias rodiklis nuo XIX a.

Dažniausia išvykimo į užsienį priežastis – darbas, o paskui „saulė“. Tikimasi, kad švedų, kurie išvyksta į užsienį, nes nori geresnio klimato, laisvesnės kultūros ir geresnės gyvenimo kokybės, artimiausiais dešimtmečiais gerokai padaugės. Ko gero, padidės ir su darbu susijęs „pabėgimas“.

Remiantis „Pasaulio švedų“ statistika, daugiausiai išeivijos švedų gyvena JAV, tiksliau – 100 000. Toliau rikiuojasi Ispanija ir Didžioji Britanija su 90 000, nedaug atsilieka Norvegija, kurioje gyvena 80 000 švedų. Tada seka didelis atotrūkis ir kitoje sąrašo šalyje – Prancūzijoje – šalyje gyvena „tik“ 30 000 švedų. Vokietija ir Šveicarija turi po 17 tūkst.

Teritorija pasaulyje, esanti už šalies sienų, kur gyvena daugiausia švedų, tikriausiai yra Solkustenas . Tradiciškai didelis Švedijos kaimas buvo Fuengirola, tačiau masinis turizmas sugriovė vietovės žavesį. Dabar daugelis kreipia dėmesį į kaimus, esančius į rytus nuo Malagos . Švedus čia labiausiai traukia drąsi ir nepaliesta gamta bei tai, kad vietovė išsaugojo „ispanišką sielą“. [caption id="attachment_2184" align="alignnone" width="220"] Svajonė persikelti į užsienį stipri[/caption]